Rožės – tai vieni gražiausių ir populiariausių sodo augalų, tačiau kartu ir vieni jautriausių šalčiui. 5 klimato zonoje žiemos gali būti ilgos, vėjuotos ir šaltos, o temperatūra kartais nukrenta net iki –25 °C. Dėl to labai svarbu tinkamai paruošti rožes žiemai, kad jos ne tik išgyventų šaltį, bet ir pavasarį vėl atsigautų bei džiugintų vešliais žiedais. Tinkama priežiūra rudenį – tai sėkmingo žydėjimo garantas kitais metais.

Pirmasis žingsnis – tinkamas laikas. Rožes pradėti ruošti žiemai reikėtų tuomet, kai orai jau atvėsta, bet žemė dar nėra sušalusi – paprastai tai būna spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Per ankstyvas dengimas skatina drėgmės kaupimąsi ir puvinį, o per vėlyvas gali lemti nušalimą. Todėl labai svarbu stebėti orus ir pasirinkti tinkamą momentą.

Rudenį rožės turi sustabdyti aktyvų augimą, todėl nuo rugpjūčio vidurio nebereikia jų tręšti azotu – jis skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti. Vietoj to rugsėjo pradžioje verta panaudoti kalio ir fosforo trąšas – jos stiprina šaknis, padeda augalui kaupti atsargas ir didina atsparumą šalčiui. Spalio pradžioje naudinga gausiai palaistyti rožes – taip vadinamas drėgmės įkrovos laistymas padeda joms išsaugoti drėgmę žiemos metu.

Vienas svarbiausių darbų – genėjimas. Arbatos-hibridinės ir floribundinės rožės paprastai trumpinamos iki 20–30 centimetrų nuo žemės, pašalinant silpnus ir nesumedėjusius ūglius. Vijoklinės rožės genimos švelniau – nukerpamos tik pažeistos šakos ir viršūnės, o krūminės rožės apkarpomos minimaliai. Genėjimą geriausia atlikti sausu oru, naudojant aštrius ir švarius įrankius.

Po genėjimo svarbu apsaugoti rožių šaknis nuo šalčio. Tam aplink kiekvieną krūmą supilamas 20–30 centimetrų aukščio kauburėlis iš sodo žemės ar komposto. Šis sluoksnis apsaugo šaknų kaklelį nuo užšalimo. Ant viršaus galima užberti sausų lapų, durpių arba spyglių – jie veikia kaip natūrali šilumos izoliacija.

Kai temperatūra kelias dienas iš eilės laikosi apie –5 °C, rožes reikia pridengti. Krūmines veisles galima apdengti eglišakėmis, šiaudais arba specialiu kvėpuojančiu audiniu – agroplėvele. Vijoklines rožes rekomenduojama švelniai paguldyti ant žemės, pridengti eglišakėmis ir užkloti neaustine medžiaga. Labai svarbu, kad danga kvėpuotų – jokiu būdu negalima naudoti sandaraus plastiko, nes po juo kaupiasi drėgmė, o tai sukelia pelėsį ir puvinį.

Pavasarį dengimą reikėtų nuimti palaipsniui, kai temperatūra dienomis būna teigiama, o šalnų pavojus mažėja. Iš pradžių atidengiami tik šonai dienos metu, o naktį rožės vėl pridengiamos. Visiškai dangą galima nuimti tik tada, kai žemė atitirpsta ir oro temperatūra naktimis nebekrenta žemiau nulio. Tada augalus apžiūrima, pašalinamos nušalusios ar pažeistos šakos, o likusieji ūgliai patrumpinami iki sveikos medienos.

Tinkamai prižiūrėtos ir paruoštos rožės be vargo ištveria net ir atšiaurias 5 zonos žiemas. Verta atminti, kad pagrindinis tikslas – ne per daug sušildyti augalą, o jį apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų ir drėgmės pertekliaus. Todėl saikingumas, oro pralaidumas ir tinkamas laikas yra svarbiausi dalykai ruošiant rožes šaltajam sezonui.

Rožių paruošimas žiemai 5 klimato zonoje – tai ne tik būtinybė, bet ir investicija į būsimo sezono grožį. Laiku sustabdytas tręšimas, atsargus genėjimas, tvirtas žemės kauburėlis ir kvėpuojanti danga – visa tai padeda augalams sėkmingai peržiemoti. Kiekvienas įdėtas rūpestingas veiksmas rudenį sugrįš pavasarį gausiais žiedais ir sveikais, stipriais krūmais. Rožės atsidėkoja už priežiūrą – ir net po atšiauriausios žiemos vėl prikelia sodą gyvybei.

Esminiai žingsniai rožių paruošimui žiemai

1. Stebėkite laiką – pradėkite ruošti rožes, kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, bet žemė dar nesušalusi (spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje).
2. Nutraukite azoto tręšimą – nuo rugpjūčio vidurio azoto trąšų nebenaudokite, kad rožės nebeaugintų naujų, nesumedėjusių ūglių.
3. Pamaitinkite kaliu ir fosforu – rugsėjo pradžioje patręškite kalio-fosforo trąšomis, kad sustiprintumėte šaknis ir atsparumą šalčiui.
4. Palaistykite gausiai rudenį – spalio pradžioje atlikite vadinamąjį „drėgmės įkrovos laistymą“, kad augalai neišdžiūtų per žiemą.
5. Apgenėkite rožes –
   • Arbatos-hibridines ir floribundines rožes trumpinkite iki 20–30 cm.
   • Vijoklines – pašalinkite tik pažeistas šakas ir sutrumpinkite viršūnes.
   • Krūmines – genėkite minimaliai.
6. Supilkite žemės kauburėlį – aplink kiekvieną krūmą supilkite 20–30 cm žemės ar komposto, kad apsaugotumėte šaknų kaklelį nuo šalčio.
7. Pridėkite izoliacinį sluoksnį – ant kauburėlio užberkite sausų lapų, durpių ar spyglių, kad išlaikytumėte šilumą.
8. Uždengkite rožes – kai šalčiai pasiekia –5…–7 °C:
   • Krūmines rožes uždenkite eglišakėmis ar agroplėvele.
   • Vijoklines paguldykite ant žemės ir pridengkite dviem sluoksniais – eglišakėmis ir kvėpuojančia danga.
9. Palikite ventiliaciją – po danga turi likti oro tarpų, kad nesikauptų drėgmė ir nesusidarytų pelėsis.
10. Pavasarį atidenkite palaipsniui – kai oras šyla, dienomis nuimkite dangą, o naktimis vėl uždenkite. Visiškai nuimkite tik išnykus šalnoms.