Žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris – metas, kai daugelis daržininkų pradeda ruoštis naujam sezonui šiltnamiuose. Vienas dažniausiai kylančių klausimų – ar verta kasti sniegą į šiltnamį. Šis paprastas darbas gali atrodyti savaime suprantamas, tačiau nuomonės apie jo naudą smarkiai skiriasi. Vieni tvirtina, kad sniegas – natūralus dirvos drėkinimo ir mikroorganizmų aktyvumo šaltinis, kiti mano, kad tai tik papildomas vargas ir netgi gali pakenkti ankstyvam sėjimui. Kad priimtume racionalų sprendimą, verta išsamiai išanalizuoti tiek privalumus, tiek trūkumus, o taip pat atskirti mitus nuo realios naudos.

Nauda
Pirmasis ir svarbiausias sniego kasimo privalumas – natūralus dirvos drėkinimas. Žiemos metu uždarame šiltnamyje dirva dažnai išdžiūsta, nes negauna kritulių ar sniego. Įneštas sniegas pamažu tirpsta ir tolygiai drėkina dirvą, suteikdamas puikias sąlygas ankstyvajai sėjai ar sodinimui. Antra, tirpstantis sniegas gali padėti išplauti per sezoną susikaupusias druskas ar trąšų liekanas, kurios gali pakenkti augalų šaknims arba trukdyti jų augimui. Trečia, sniegas gerina dirvos struktūrą – jis ją purina, sušvelnina sukietėjusius sluoksnius ir skatina naudingų mikroorganizmų aktyvumą, kurie prisideda prie dirvos gyvybingumo pavasarį. Dėl šių priežasčių sniego kasimas gali būti laikomas natūraliu, beveik nieko nekainuojančiu būdu paruošti dirvą naujam sezonui.

Dar vienas argumentas – tai ankstyvas sėjos laikas. Kai dirva drėgna ir puri, galima greičiau pradėti sėti ar persodinti daigus, o tai ypač svarbu daržininkams, norintiems gauti pirmuosius ankstyvus derlius. Be to, sniegas padeda palaikyti natūralią mikroklimatą šiltnamyje – lėtai tirpstant, jis veikia kaip papildomas drėgmės ir temperatūros stabilizatorius.

Trūkumai
Vis dėlto sniego kasimas į šiltnamį nėra be trūkumų. Pirmiausia, jei šiltnamis žiemą buvo atviras ir sniego į jį pateko natūraliai, papildomas kasimas dažniausiai nereikalingas ir tik papildomai vargina. Antra, per didelis sniego kiekis gali sukelti dirvos permirkimą, kas pavasarį didina šaknų puvinio riziką. Trečia, sniegas gali atvėsinti dirvą – tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja labai ankstyvą sėją ar naudoja šildomą šiltnamį. Be to, verta atminti, kad sniegas pats negydo ligų ar nepašalina kenkėjų, nors kartais galima išgirsti mitą, kad šaltis natūraliai sumažina parazitų skaičių. Iš tiesų šis poveikis labai ribotas ir negali būti laikomas patikimu prevencijos būdu.

Mitai ir tikrovė
Tarp daržininkų paplitę keli mitai. Pirmas – sniegas naikina visus kenkėjus ir ligas. Tai neteisinga: nors šaltis gali sumažinti kai kurių kenkėjų skaičių, dauguma patogenų ir vabzdžių peržiemoja dirvoje ar augalų liekanose, tad papildomų priemonių vis tiek reikia. Antras mitas – sniego kasimas visada padidina derlių. Tai pusiau tiesa: derlius gali pagerėti, jei dirva buvo sausa ir sutankėjusi, tačiau per didelis drėgmės kiekis ar netinkamas laikas gali derlių atitolinti arba sumažinti. Trečias mitas – sniegas visada naudinga investicija. Tai netiesa – jei šiltnamis natūraliai gauna kritulius ar dirva drėgna, papildomas sniegas yra nereikalingas.

Apibendrinant, sniego kasimas į šiltnamį gali būti vertingas pasiruošimas sezonui, jei šiltnamis žiemą buvo uždaras, o dirva – išdžiūvusi. Tai natūralus būdas sudrėkinti dirvą, pagerinti jos struktūrą ir skatinti mikroorganizmų aktyvumą, o taip pat sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai sėjai. Tačiau verta elgtis saikingai ir įvertinti sąlygas: nereikia kasti sniego, jei dirva jau drėgna arba planuojamas labai ankstyvas šildomas sėjimas. Svarbu atminti, kad sniegas nėra vaistas nuo ligų ar kenkėjų, o mitai apie jo stebuklingą poveikį dažniausiai nepasitvirtina. Todėl sprendimas kasti sniegą turėtų būti pagrįstas konkrečia situacija, dirvos būkle ir planuojamu sėjimo laikotarpiu, tuomet jis atneš realią naudą ir taps prasmingu darbų sezonui paruošimu.