Avietės yra vieni populiariausių uogakrūmių Lietuvos soduose, vertinami dėl aromatingų uogų, gausaus derliaus ir palyginti nesudėtingos priežiūros. Tinkamai parinkta sodinimo vieta ir teisingas pasodinimas lemia ne tik augalo augimą, bet ir derliaus kiekį daugelį metų. Avietės gali augti ir derėti vienoje vietoje apie 8–12 metų, todėl prieš sodinant verta gerai suplanuoti jų vietą sode.
Kada geriausia sodinti avietes
Avietes galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį. Rudeninis sodinimas laikomas palankesniu, nes dirva dar išlaiko šilumą, o augalai iki žiemos spėja įsišaknyti. Geriausias laikas – rugsėjo pabaiga ir spalis. Pavasarį avietes reikia sodinti kuo anksčiau, vos tik galima įdirbti dirvą, kol augalai dar nepradėjo aktyviai vegetuoti.
Rudenį pasodintos avietės dažniausiai greičiau pradeda augti ir jau kitais metais gali duoti pirmąjį derlių.
Tinkamiausia vieta avietėms
Avietės mėgsta saulėtą, nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą. Saulė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių uogų saldumą ir dydį. Pavėsyje augančios avietės dažnai dera silpniau, uogos būna smulkesnės ir rūgštesnės.
Svarbu pasirinkti vietą, kur nesikaupia vanduo. Avietės nemėgsta užmirkimo, nes jų šaknys yra gana jautrios deguonies trūkumui. Geriausiai tinka lengvai pakelta vieta arba gerai drenuota dirva.
Dirvožemio reikalavimai
Avietės geriausiai auga purioje, derlingoje ir humusingoje dirvoje. Tinkamiausias dirvožemis – lengvas priemolis arba priesmėlis, gerai sulaikantis drėgmę, bet neužmirkstantis.
Optimalus dirvos rūgštingumas yra silpnai rūgštus – pH 5,5–6,5. Per rūgščią dirvą verta pakalkinti, o skurdžią žemę pagerinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Kadangi avietės auga intensyviai, jos mėgsta organinėmis medžiagomis turtingą dirvą.
Kaip paruošti sodinimo vietą
Prieš sodinimą dirvą rekomenduojama perkasti ir kruopščiai pašalinti daugiametes piktžoles, ypač varpučius. Avietynas vienoje vietoje auga ilgai, todėl piktžolių kontrolė pradžioje labai svarbi.
Iškasamos apie 30–40 cm gylio sodinimo vagos arba duobės. Į dirvą įmaišoma komposto, perpuvusio mėšlo arba biohumuso. Tai užtikrina gerą augalo startą pirmiesiems augimo metams.
Aviečių sodinimo būdas
Avietės dažniausiai sodinamos eilėmis, nes taip lengviau jas prižiūrėti ir nuimti derlių. Sodinant svarbu nepergilinti augalo – šaknies kaklelis turėtų būti žemės paviršiaus lygyje arba vos keliais centimetrais giliau.
Sodinimo eiga:
- šaknys atsargiai paskleidžiamos,
- augalas užpilamas puria žeme,
- dirva lengvai suspaudžiama,
- gausiai palaistoma,
- ūgliai patrumpinami iki maždaug 20–30 cm aukščio.
Trumpinimas padeda augalui geriau įsišaknyti ir formuoti naujus stiprius ūglius.
Atstumai tarp augalų
Tinkamas atstumas užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir mažesnę ligų riziką:
- tarp augalų eilėje – 40–50 cm,
- tarp eilių – 1,5–2 metrai.
Avietėms naudinga įrengti atramas arba vielų sistemą, nes augdami ūgliai linksta ir gali išgulti.
Priežiūra po sodinimo
Pirmaisiais metais svarbiausia palaikyti tolygią dirvos drėgmę. Avietės jautrios sausrai, todėl sausais laikotarpiais jas reikia reguliariai laistyti. Dirvos mulčiavimas šiaudais, žieve ar nupjauta žole padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina piktžolių augimą.
Avietės kasmet leidžia naujus ūglius, todėl svarbus reguliarus genėjimas. Vasarinių aviečių seni, derėję stiebai po derliaus išpjaunami, o remontantinių veislių ūgliai gali būti nupjaunami rudenį.
Kur sode geriausia sodinti avietes
Avietės puikiai tinka:
- sodo pakraščiams,
- atskiram uogynui,
- palei tvoras,
- kaip natūrali žalia sienelė.
Svarbu jų nesodinti toje vietoje, kur anksčiau augo avietės ar braškės, nes dirvoje gali būti susikaupusių ligų sukėlėjų.
Dažniausios sodinimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – aviečių sodinimas pavėsyje arba sunkioje, užmirkstančioje dirvoje. Taip pat dažnai pamirštama riboti aviečių plitimą, nes jos greitai leidžia atžalas. Per tankus sodinimas blogina oro cirkuliaciją ir didina ligų tikimybę.
Tinkamai pasodintos avietės greitai įsitvirtina, kasmet gausėja ir jau po vienerių ar dvejų metų pradeda džiuginti gausiu, kvapniu derliumi.
