Visterijos – vieni įspūdingiausių dekoratyvinių vijoklinių augalų, galintys paversti sodą ar kiemą tikra žydinčia oaze. Ilgos, svyrančios žiedų kekės, subtilus aromatas ir romantiška išvaizda daro šį augalą itin populiarų visame pasaulyje. Tačiau prieš sodinant visteriją verta žinoti keletą svarbių dalykų – nuo tinkamos vietos pasirinkimo iki priežiūros ypatumų.
Kas yra visterija?
Visterija (Wisteria) – tai daugiametis vijoklinis augalas, priklausantis pupinių šeimai. Natūraliai ji paplitusi Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Augalas gali užaugti net iki 10–20 metrų ilgio, todėl jam būtina tvirta atrama – pergolė, pavėsinė, ar specialiai įrengta konstrukcija.
Dažniausiai soduose auginamos šios rūšys:
- kinijinė visterija,
- japoninė visterija,
- amerikietiška visterija.
Jos skiriasi atsparumu šalčiui, žydėjimo laiku ir žiedų ilgiu.
Kodėl verta auginti visteriją?
Visterijos vertinamos ne tik dėl grožio, bet ir dėl ilgaamžiškumo. Tinkamai prižiūrimas augalas gali augti ir žydėti kelis dešimtmečius.
Pagrindiniai privalumai:
- įspūdingi, gausūs žiedai,
- malonus kvapas,
- greitas augimas,
- puikus pasirinkimas vertikaliam apželdinimui.
Jos ypač gražiai atrodo dengdamos pavėsines, terasas ar namų sienas.
Tinkama vieta – sėkmingo augimo pagrindas
Visterijoms būtina saulė. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo gausiau žydi.
Svarbiausi sodinimo reikalavimai:
- saulėta vieta (bent 6 valandos saulės per dieną),
- derlinga ir gerai drenuojama dirva,
- apsauga nuo stiprių vėjų,
- labai tvirta atrama.
Svarbu nepamiršti, kad laikui bėgant visterijos stiebai tampa stori ir sunkūs, todėl silpnos konstrukcijos gali būti pažeistos.
Kada visterija pradeda žydėti?
Tai vienas dažniausių klausimų. Visterijos nėra greitai žydintys augalai.
Žydėjimo pradžia priklauso nuo sodinuko:
- skiepyti augalai dažniausiai žydi po 3–5 metų,
- iš sėklų augintos visterijos gali žydėti tik po 7–10 metų.
Todėl perkant sodinuką verta pasidomėti jo kilme.
Genėjimas – būtina priežiūros dalis
Be reguliaraus genėjimo visterija gali augti vešliai, tačiau žydėti silpnai.
Rekomenduojama:
- vasarą patrumpinti naujus ūglius,
- žiemą arba ankstyvą pavasarį formuoti augalo struktūrą.
Genėjimas padeda nukreipti augalo energiją žiedų formavimui.
Ar visterija tinkama Lietuvos klimatui?
Taip, tačiau svarbu pasirinkti atsparesnes veisles ir tinkamą vietą. Jauni augalai gali būti jautresni šalčiui, todėl pirmosiomis žiemomis juos verta apsaugoti mulčiu ar dengiamąja medžiaga.
Pasodinus užuovėjoje ir saulėtoje vietoje, visterijos sėkmingai prisitaiko prie mūsų klimato.
Ar visterijos yra nuodingos?
Taip. Visos augalo dalys, ypač sėklos ir ankštys, yra nuodingos. Dėl šios priežasties reikėtų būti atsargiems, jei kieme žaidžia maži vaikai ar yra augintinių.
Dažniausios auginimo klaidos
Pradedantieji sodininkai dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis:
- per mažai saulės,
- per gausus tręšimas azoto trąšomis,
- negenėjamas augalas,
- netvirta atrama,
- per anksti tikimasi žydėjimo.
Išvengus šių klaidų, visterija kasmet džiugins vis gausesniais žiedais.
Apibendrinimas
Visterija – išskirtinio grožio vijoklinis augalas, reikalaujantis šiek tiek kantrybės ir tinkamos priežiūros. Parinkus saulėtą vietą, užtikrinus tvirtą atramą ir reguliariai genint, ji gali tapti ilgalaike sodo puošmena, kuri kiekvieną pavasarį ar vasaros pradžioje sukuria įspūdingą žydėjimo reginį.



