Augalų atsparumo zonos – tai universalus indikatorius, lemiantis, kokių augalų galima sėti ir auginti tam tikrose geografinėse vietose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šios zonos veikia, kaip jos skiriasi Lietuvoje ir kaip jas pritaikyti savo sodininkystės veikloje.
Kas yra augalų atsparumo zonos?
Augalų atsparumo zonos yra tarptautinė klasifikacija, pagal kurią visos Žemės teritorijos yra suskirstytos į skirtingas zonas pagal minimalias žiemines temperatūras. Kuo mažesnis zonos numeris, tuo žemesnė temperatūra, kurioje augalas gali išgyventi. Pavyzdžiui, zona 1 reiškia, kad augalas gali išgyventi esant minimaliai temperatūrai iki -45,5°C, o zona 10 reiškia, kad augalas gali išgyventi esant ne žemesnei kaip -1,1°C temperatūrai.
Zonos yra svarbios norint suprasti, kurie augalai geriausiai tiks jūsų sodui. Pasirinkus netinkamus augalus, galite susidurti su problemomis, pavyzdžiui, augalas gali nepasisekti dėl per didelio šalčio arba pernelyg karštos temperatūros.
Kaip žinoti, ar pasodintas augalas išgyvens žiemą?
Norint suprasti, ar konkretus augalas išgyvens žiemą, svarbu žinoti, kokia yra jo atsparumo zona. Dažniausiai šią informaciją galima rasti augalo etiketėje arba gamintojo svetainėje. Jei žinote augalo veislės pavadinimą, galite ieškoti informacijos internete.
Pavyzdys: Jei auginate didžialapę hortenziją, kuri yra priskiriama 5-9 atsparumo zonoms, tai reiškia, kad šis augalas gali išgyventi esant temperatūrai nuo -28,9°C iki -1,2°C. Lietuvoje, kur daugiausiai yra 4-6 atsparumo zonos, šis augalas geriausiai augtų šiltose ir apsaugotose vietose, pavyzdžiui, prie namo sienos arba uždengtas žiemos metu.
Augalų atsparumo zonos Lietuvoje
Lietuvoje yra trys pagrindinės augalų atsparumo zonos: 4, 5 ir 6. Rytinėje Lietuvos dalyje, tokiose vietovėse kaip Vilnius, Švenčionys, Ignalina, Rokiškis, dominuoja 4 zona. Vidurio ir pietų Lietuvoje yra 5 zona, o jūros šildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad vakarinėje Lietuvos dalyje yra 6 zona.
Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši klasifikacija yra sąlyginė, nes Lietuvoje yra labai daug skirtingų mikroklimatinių zonų. Pavyzdžiui, Vilniuje dėl miesto šilumos salos galima rasti 6a pazonį, tačiau miestas yra kalvotas, o gyvenamieji namai ir miškai išsidėstę nevienodai, todėl šilumos sala gali būti nevienodo dydžio.
Kaip pritaikyti augalų atsparumo zonas sodininkystėje?
Pirma, reikia nustatyti, kokia yra jūsų regiono atsparumo zona. Tai galite padaryti naudodamiesi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sukurtu žemėlapiu arba kitais šaltiniais.
Antra, reikia pasirinkti augalus, kurie atitinka jūsų regiono atsparumo zoną. Pavyzdžiui, jei gyvenate 5 atsparumo zonoje, turėtumėte pasirinkti augalus, kurie gali išgyventi esant -28,9°C temperatūrai.
Trečia, reikia atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos augalo išgyvenimui, pavyzdžiui, dirvožemio tipą, saulės šviesos kiekį, drėgmę ir vėjo kryptį.
Galų gale, svarbu suprasti, kad augalų atsparumo zonos yra tik vienas iš daugelio veiksnių, turinčių įtakos augalų išgyvenimui ir augimui. Todėl sėkmės sodininkystėje pasieksite tik tada, kai derinsite šį žinių elementą su kitais svarbiais veiksniais.
Išvados
Augalų atsparumo zonos yra svarbus įrankis bet kuriam sodininkui, nes jos padeda suprasti, kurie augalai geriausiai tiks konkrečiam regionui. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, turinčių įtakos augalų išgyvenimui ir augimui, ir todėl jas reikia derinti su kitomis sodininkystės strategijomis ir technikomis.
