Augalų dauginimas yra vienas svarbiausių sodininkystės ir augalininkystės procesų, leidžiantis išsaugoti augalų rūšis, dauginti norimas veisles ir atnaujinti sodus bei gėlynus. Skirtingi augalų dauginimo būdai taikomi atsižvelgiant į augalo biologines savybes, auginimo sąlygas ir siekiamą rezultatą. Iš esmės augalų dauginimas skirstomas į generatyvinį ir vegetatyvinį, tačiau kiekvienas iš jų turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų.
Generatyvinis dauginimas vyksta sėklomis ir yra natūraliausias augalų dauginimosi būdas. Šiuo atveju naujas augalas išauga iš sėklos, susidariusios po apdulkinimo ir apvaisinimo. Šis būdas plačiai naudojamas daržininkystėje, gėlininkystėje bei miškų atkūrime, nes leidžia išauginti daug augalų vienu metu. Tačiau generatyviniu būdu išauginti augalai dažnai nepaveldi visų motininio augalo savybių, todėl šis metodas nėra tinkamas veislinių augalų dauginimui. Be to, iki derėjimo ar žydėjimo gali praeiti ilgas laiko tarpas.
Vegetatyvinis dauginimas grindžiamas augalo gebėjimu atkurti naujus organus iš jo dalių. Šiuo būdu dauginami augalai yra genetiškai identiški motininiam augalui, todėl vegetatyvinis dauginimas ypač vertinamas, kai siekiama išsaugoti tam tikras veislės savybes. Šiam dauginimo tipui priskiriami keli pagrindiniai būdai, tokie kaip dauginimas auginiais, atlankomis, šakniastiebiais, svogūnais, gumbais ir krūmų dalijimu.
Dauginimas auginiais yra vienas dažniausiai naudojamų vegetatyvinio dauginimo metodų. Jis atliekamas įsišaknijant augalo ūglio, lapo ar šaknies daliai. Šis būdas leidžia per trumpą laiką išauginti daug naujų augalų, tačiau reikalauja tinkamų sąlygų, pavyzdžiui, drėgmės, šilumos ir apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai kurie augalai lengvai įsišaknija, kitiems reikalingi papildomi stimuliatoriai.
Dauginimas atlankomis yra patikimas ir natūralus vegetatyvinio dauginimo būdas, kai augalo ūglis prilenkiamas prie žemės ir užkasamas, kol susiformuoja šaknys. Šis metodas ypač tinka uogakrūmiams, vijokliniams ir dekoratyviniams augalams. Kadangi ūglis lieka sujungtas su motininiu augalu, prigijimo tikimybė yra labai didelė, tačiau per vieną sezoną galima gauti ribotą naujų augalų skaičių.
Krūmų dalijimas taikomas daugiamečiams augalams, kurie formuoja tankias šaknų sistemas. Šis būdas dažniausiai naudojamas pavasarį arba rudenį, kai augalai yra ramybės būsenoje. Krūmų dalijimas leidžia greitai atjauninti augalus ir gauti stiprius sodinukus, tačiau netinkamai atliktas jis gali pažeisti šaknis.
Dauginimas svogūnais, gumbais ir šakniastiebiais yra būdingas daugeliui dekoratyvinių ir daržinių augalų. Šie augalai natūraliai kaupia maisto medžiagas požeminiuose organuose, iš kurių vėliau išauga nauji augalai. Tai labai patikimas dauginimo būdas, tačiau jis taikomas tik tam tikroms augalų grupėms.
Apibendrinant galima teigti, kad augalų dauginimo būdų pasirinkimas priklauso nuo augalo rūšies, auginimo tikslų ir turimų sąlygų. Tinkamai parinktas dauginimo metodas leidžia ne tik sėkmingai padauginti augalus, bet ir išsaugoti jų sveikatą bei dekoratyvines savybes. Augalų dauginimas yra svarbi sodininkystės dalis, reikalaujanti žinių, patirties ir kantrybės, tačiau suteikianti galimybę nuolat atnaujinti ir puoselėti augalų pasaulį.
Trumpai
1. Generatyvinis dauginimas (sėklomis)
- Augalai dauginami sėklomis po apdulkinimo ir apvaisinimo
- Iš sėklos išaugę augalai gali skirtis nuo motininio
- Leidžia išauginti daug augalų vienu metu
- Dažnai naudojamas daržininkystėje ir miškų atkūrime
- Trūkumas – ilgesnis laikas iki žydėjimo ar derėjimo
2. Vegetatyvinis dauginimas
- Nauji augalai išauginami iš augalo dalių
- Augalai yra genetiškai identiški motininiam
- Naudojamas veisliniams ir dekoratyviniams augalams
2.1 Dauginimas auginiais
- Naudojami ūglio, lapo arba šaknies auginiai
- Auginiai įsišaknija dirvoje arba vandenyje
- Greitas ir efektyvus būdas
- Reikalingos tinkamos drėgmės ir temperatūros sąlygos
2.2 Dauginimas atlankomis
- Ūglis prilenkiamas prie žemės ir užkasamas
- Šaknys susiformuoja ūgliui dar esant sujungtam su motininiu augalu
- Didelis prigijimo procentas
- Tinka uogakrūmiams ir vijokliniams augalams
2.3 Dauginimas krūmų dalijimu
- Krūmas padalijamas į kelias dalis su šaknimis
- Atliekamas pavasarį arba rudenį
- Greitas būdas gauti stiprius augalus
- Netinka silpniems ar jauniems augalams
2.4 Dauginimas svogūnais
- Nauji augalai išauga iš svogūnėlių
- Būdingas tulpėms, narcizams, svogūnams
- Paprastas ir patikimas būdas
2.5 Dauginimas gumbais
- Naudojami maisto medžiagas kaupiantys gumbai
- Pavyzdžiai: bulvės, begonijos
- Greitas augimas ir geras prigijimas
2.6 Dauginimas šakniastiebiais
- Augalai dauginami požeminiais stiebais
- Būdingas vilkdalgiams, pakalnutėms
- Leidžia greitai plisti augalams
