Didžialapės hortenzijos – tikros sodo karalienės, žavinčios dideliais, sodriais žiedynais ir subtiliomis spalvomis. Vis dėlto šios hortenzijos yra jautresnės šalčiui nei šluotelinės ar medlievinės rūšys. 5 klimato zonoje, kur žiemos gali būti ilgos ir atšiaurios, jos be tinkamos apsaugos dažnai apšąla arba visai nežydi. Todėl, norint kasmet džiaugtis vešliais žiedais, būtina kruopščiai paruošti didžialapes hortenzijas žiemai.

Pirmiausia svarbu žinoti, kad didžialapės hortenzijos žydi ant praėjusių metų ūglių, todėl pagrindinis tikslas žiemai – apsaugoti ūglius ir pumpurus nuo šalčio. Ruošti jas reikėtų pradėti rudenį, kai naktimis temperatūra pradeda kristi žemiau nulio, bet žemė dar nėra sušalusi. Per ankstyvas dengimas gali skatinti drėgmės kaupimąsi ir puvinį, todėl geriausia laukti, kol orai nusistovės apie –2…–5 °C.

Rudenį hortenzijoms nebenaudojamos azoto trąšos, nes jos skatina naujų ūglių augimą, kurie per trumpą laiką nespėja sumedėti. Vietoj to verta panaudoti kalio ir fosforo trąšas, kurios padeda sustiprinti šaknų sistemą ir paruošti augalą šalčiui. Spalio pabaigoje rekomenduojama hortenzijas gausiai palaistyti, kad dirva sukauptų pakankamai drėgmės prieš įšalą – tai padeda apsaugoti šaknis nuo išdžiūvimo žiemos metu.

Genėjimas rudenį turi būti minimalus. Didžialapių hortenzijų negalima stipriai karpyti, nes jų žiediniai pumpurai jau būna susiformavę ant senų ūglių. Pašalinkite tik sudžiūvusius žiedynus, nulūžusias ar ligotas šakas. Žiedynus geriausia nukirpti aukščiau viršutinio pumpuro, kad šis būtų apsaugotas.

Aplink augalo pagrindą verta supilti 10–15 cm storio mulčio sluoksnį iš durpių, komposto ar sausų lapų – jis veikia kaip natūrali šaknų izoliacija. Po pirmųjų šalnų, kai dirva pradeda stingti, hortenzijas būtina uždengti. Tam tinka eglišakės, sausos lapų krūvos, neaustinė agroplėvelė ar šiaudai. Svarbiausia, kad danga būtų kvėpuojanti, nes drėgmės kaupimasis po neperšlampamu sluoksniu gali pakenkti ūgliams.

Mažesnius ar jauno amžiaus augalus galima visiškai uždengti konstrukcija, panašia į nedidelį kupolą. Tam aplink krūmą pastatoma vielinė ar medinė atrama, užpildoma sausais lapais, o išorėje apvyniojama kvėpuojančiu audiniu. Tokia „pastogė“ išlaiko šilumą ir apsaugo pumpurus net esant didesniems šalčiams.

Pavasarį, kai oro temperatūra stabiliai viršija nulį, dangą reikia nuimti palaipsniui. Iš pradžių atidengiami šonai dienos metu, o naktį vėl pridengiama. Visiškai atidengti hortenzijas galima tik tada, kai šalnų pavojus praeina. Jei kai kurie ūgliai apšalę, pavasarį juos galima pašalinti – augalas greitai išleis naujus stiebus.

Didžialapių hortenzijų paruošimas žiemai – tai subtilus procesas, kuriame svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos ir oro pralaidumo. Šios hortenzijos nėra itin atsparios šalčiui, tačiau tinkamai prižiūrėtos jos sėkmingai peržiemoja ir kasmet gausiai žydi. Svarbiausia – laiku sustabdyti tręšimą, saikingai genėti, apsaugoti šaknis ir pumpurus nuo šalčio bei palaipsniui atidengti pavasarį. Rudeninis dėmesys šiam augalui užtikrins, kad pavasarį jis vėl džiugins sodą prabangiais, vešliais žiedais.

Pagrindiniai žingsniai trumpai

1. Ruošimą pradėkite, kai naktimis temperatūra nukrenta iki –2…–5 °C.
2. Nustokite tręšti azotu nuo rugpjūčio vidurio.
3. Rudenį patręškite kaliu ir fosforu, kad sustiprintumėte šaknis.
4. Spalio pabaigoje gausiai palaistykite hortenzijas.
5. Rudenį genėkite minimaliai – tik pašalinkite žiedynus ir pažeistas šakas.
6. Aplink augalą supilkite 10–15 cm storio mulčio sluoksnį.
7. Po pirmųjų šalnų uždenkite hortenzijas eglišakėmis, sausais lapais ar agroplėvele.
8. Pavasarį dangą nuimkite palaipsniui, kai temperatūra tampa teigiama ir nebėra šalnų.