Raudonieji serbentai yra vieni lengviausiai auginamų uogakrūmių, puikiai prisitaikantys prie Lietuvos klimato sąlygų. Jie vertinami dėl stabilaus derliaus, atsparumo šalčiui ir ilgaamžiškumo – tinkamai pasodinti krūmai gali derėti net 15–20 metų. Norint, kad augalai augtų sveiki ir kasmet gausiai derėtų, svarbiausia tinkamai pasirinkti sodinimo vietą, dirvą ir laikytis pagrindinių sodinimo taisyklių.
Kada geriausia sodinti raudonuosius serbentus
Raudonieji serbentai gali būti sodinami tiek rudenį, tiek pavasarį, tačiau patyrę sodininkai dažniausiai rekomenduoja rudeninį sodinimą. Rugsėjo pabaiga–spalio mėnuo laikomas geriausiu laikotarpiu, nes dirva dar šilta, o augalas spėja įsišaknyti iki žiemos. Pavasarį sodinti taip pat galima, tačiau tai reikia padaryti labai anksti – kol dar nepradėjo brinkti pumpurai.
Rudenį pasodinti krūmai pavasarį pradeda augti greičiau ir dažniausiai geriau prigyja.
Tinkamiausia vieta sode
Raudonieji serbentai mėgsta šviesą, todėl geriausiai auga saulėtoje arba lengvai dalinai pavėsingoje vietoje. Kuo daugiau saulės gauna krūmas, tuo saldesnės ir gausesnės būna uogos. Vieta turėtų būti apsaugota nuo stiprių vėjų, tačiau kartu gerai vėdinama – tai sumažina ligų riziką.
Nerekomenduojama serbentų sodinti žemumose, kur kaupiasi šaltas oras ar ilgai laikosi drėgmė. Per šlapia dirva gali skatinti šaknų ligas ir silpną augimą.
Dirvožemio reikalavimai
Raudonieji serbentai nėra labai reiklūs dirvai, tačiau geriausiai auga purioje, derlingoje ir vidutinio drėgnumo žemėje. Idealiausias dirvožemis – lengvas priemolis arba priesmėlis, turtingas organinių medžiagų.
Optimalus dirvos rūgštingumas yra silpnai rūgštus arba neutralus (pH 6–7). Jei dirva labai rūgšti, prieš sodinimą ją verta pakalkinti. Sunkų molį rekomenduojama pagerinti kompostu ar smėliu, kad pagerėtų vandens pralaidumas.
Kaip paruošti sodinimo vietą
Prieš sodinant reikėtų iškasti maždaug 40–50 cm pločio ir panašaus gylio duobę. Iškasta žemė sumaišoma su kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Taip augalui sudaromos geros startinės sąlygos augti pirmuosius metus.
Į duobę galima įmaišyti medžio pelenų arba kompleksinių uogakrūmiams skirtų trąšų, tačiau svarbu nepadauginti azoto, kad augalas pernelyg neskatintų lapijos augimo.
Sodinimo procesas
Raudonieji serbentai sodinami šiek tiek giliau nei augo medelyne – apie 5–8 cm giliau. Toks sodinimas skatina naujų ūglių formavimąsi ir tankesnį krūmą.
Sodinant svarbu:
- šaknis tolygiai paskleisti duobėje,
- užpilti puria žeme,
- lengvai suspausti dirvą aplink augalą,
- gausiai palaistyti.
Pasodinus rekomenduojama ūglius patrumpinti, paliekant 3–5 pumpurus virš žemės. Tai padeda formuoti stiprų krūmą.
Atstumai tarp krūmų
Kad augalai turėtų pakankamai vietos augti ir būtų lengva juos prižiūrėti, svarbu laikytis tinkamų atstumų:
- tarp krūmų – 1,2–1,5 metro,
- tarp eilių – apie 2 metrus.
Per tankiai pasodinti krūmai prasčiau vėdinasi ir dažniau serga.
Priežiūra po sodinimo
Pirmaisiais metais svarbiausia užtikrinti pakankamą drėgmę. Dirva neturėtų visiškai išdžiūti, tačiau ir užmirkimas nėra tinkamas. Aplink krūmą naudinga mulčiuoti dirvą žole, kompostu ar žieve – taip išlaikoma drėgmė ir sumažėja piktžolių augimas.
Pirmasis rimtesnis derlius paprastai pasirodo antrais–trečiais metais po pasodinimo, o pilną produktyvumą krūmas pasiekia maždaug ketvirtaisiais metais.
Kur sode geriausia sodinti
Raudonieji serbentai puikiai tinka:
- sodo pakraščiams,
- gyvatvorės tipo sodinimui,
- uogynams,
- mišriems vaiskrūmių plotams.
Jie gerai dera šalia agrastų ar juodųjų serbentų, tačiau nereikėtų sodinti per arti didelių medžių, kurie konkuruoja dėl drėgmės ir šviesos.
Dažniausios sodinimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – sodinimas pavėsyje. Tokiu atveju krūmas auga, bet dera silpnai. Kita klaida – per seklus sodinimas, dėl kurio formuojasi mažiau naujų ūglių. Taip pat dažnai pamirštama genėti pasodintą augalą, nors tai būtina stipraus krūmo formavimuisi.
Tinkamai pasirinkus vietą ir laikantis paprastų sodinimo principų, raudonieji serbentai tampa vienu patikimiausių ir mažiausiai priežiūros reikalaujančių sodo augalų, kasmet dovanojančių gausų ir sveiką derlių.
