Kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa) yra viena iš dažniausių ir nemaloniausių problemų, su kuria susiduria sodininkai bei daržininkai Lietuvoje. Šie požeminiai vabzdžiai aktyviai kasa tunelius, graužia augalų šaknis ir jaunus daigus, o jų veikla dažnai sukelia reikšmingą žalą įvairiems augalams. Tačiau ne visi augalai yra vienodai jautrūs kurklių puolimams – kai kurie jų tiesiog vengia arba pažeidžiami kurklių daug mažiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius augalus kurkliai pažeidžia mažiausiai ir kokios priežastys lemia jų atsparumą.

Kurklių maitinimosi ypatumai

Kurkliai daugiausia minta augalų šaknimis, jaunuoliais, daigais ir kai kuriais dirvožemio vabzdžiais bei jų lervomis. Jie renkasi minkštas, maistingas ir lengvai pasiekiamas šaknis, kurios suteikia jiems reikalingų maistinių medžiagų. Kurklių aktyvumas dažniausiai būna didžiausias pavasarį ir ankstyvą vasarą, kai ieškoma maisto šaltinių ir tinkamų lizdų vietų.

Dirvožemio drėgnumas ir struktūra taip pat lemia kurklių aktyvumą. Jie mėgsta drėgnas, purias dirvas, kur lengva kasa tunelius. Sausesnėse ir sunkesnėse dirvose kurkliai aktyvūs kur kas mažiau, todėl kai kurie augalai, mėgstantys sausas sąlygas, yra mažiau pažeidžiami.

Augalai, kuriuos kurkliai pažeidžia mažiausiai

1. Česnakai ir svogūnai

Vienas iš pagrindinių augalų, kuriuos kurkliai vengia, yra česnakai ir svogūnai. Šių augalų svogūnėliai turi specifinį kvapą ir sudėtyje esančius sieros junginius, kurie natūraliai atbaido daugelį vabzdžių ir kenkėjų. Be to, jų šaknys yra kietos ir struktūriškai nepatrauklios kurkliams, todėl šie vabzdžiai vengia jų grobti.

2. Prieskoniniai augalai – krapai, raudonėliai, čiobreliai, bazilikai

Prieskoniniai augalai turi stiprius aromatus, kuriuos sukelia eteriniai aliejai ir kitos cheminės medžiagos. Šie kvapai ne tik atbaido virš žemės esančius kenkėjus, bet ir požemio graužikus, tokius kaip kurkliai. Dėl to tokie augalai yra mažiau pažeidžiami kurklių ir dažnai naudojami kaip natūrali apsauga kitų daržovių bei augalų apsodrinime.

3. Žirniai ir pupelės

Nors žirniai ir pupelės priklauso prie daržovių, kurios kartais patiria kenkėjų žalos, kurkliai jų šaknų dažnai nepuola arba pažeidžia labai mažai. Tai gali būti susiję su šių augalų šaknų struktūra, kuri nėra patraukli kurkliams, arba su dirvožemio mikroklimatu aplink augalus.

4. Rabarbarai

Rabarbarai turi storas, tvirtas šaknis, kurios yra gana nepatrauklios kurkliams. Be to, jų kartokas skonis ir specifinės cheminės medžiagos mažina jų patrauklumą požemio kenkėjams. Dėl šių savybių rabarbarai dažnai lieka nepaliesti kurklių ir gali būti puikus augalas sodininkų sode.

5. Daugiametės žolės ir dilgėlės

Daugiametės žolės, įskaitant dilgėles, turi galingą šaknų sistemą, kuri yra tanki, kieta ir ne itin patraukli kurkliams. Tokie augalai sudaro natūralias barjerines zonas, kur kurkliai nėra linkę intensyviai kasa tunelius ir graužti šaknis.

Dekoratyviniai augalai, kurių kurkliai vengia

Kurkliai dažniausiai puola augalus, kurių šaknys yra minkštos ir lengvai pasiekiamos. Tačiau dekoratyviniai augalai, turintys kietesnes šaknų sistemas arba specifinį kvapą, dažnai lieka nepaliesti. Sodininkams, norintiems apsaugoti savo gėlynus nuo kurklių žalos, verta rinktis būtent tokius augalus.

1. Česnakinės gėlės (Allium)

Allium šeimos augalai, tokie kaip dekoratyviniai česnakai, turi specifinį kvapą, panašų į valgomuosius česnakus, kuris atbaido daug kenkėjų, įskaitant kurklius. Šių augalų svogūnėliai ir šaknys yra gana kieti ir nepatrauklūs.

2. Levandos (Lavandula)

Levandos yra žinomos dėl savo intensyvaus aromato, kurio daugelis vabzdžių nemėgsta. Nors kurkliai yra požemio kenkėjai, jų kvapiosios eterinės aliejų medžiagos levandose veikia kaip natūralus repelentas.

3. Čiobreliai (Thymus)

Čiobreliai – dar vienas aromatinis augalas, kurio kvapas ir cheminės medžiagos sulaiko daug vabzdžių ir požemio kenkėjų. Dėl to čiobreliai soduose dažnai naudojami kaip apsauginė kultūra.

4. Rožės

Rožių šaknys yra gana tvirtos ir dažnai nepatrauklios kurkliams. Be to, rožės auginamos tankiose grupėse ir dažnai prižiūrimos, todėl kurkliai tokiuose plotuose veikia mažiau aktyviai.

5. Tulpės, narcizai ir kitos svogūninės gėlės

Dauguma svogūninių gėlių turi kietus svogūnėlius, kuriuos kurkliai vengia dėl jų skonio ir struktūros. Tokios gėlės kaip tulpės, narcizai, hiacintai dažnai lieka nepaliestos.

6. Rabarbarai ir daugiametės žolės dekoratyviniuose gėlynuose

Nors rabarbarai dažnai laikomi daržovėmis, kai kurie juos augina kaip dekoratyvinius augalus dėl didelių lapų. Dėl tvirtų šaknų ir kartoko skonio kurkliai jų vengia. Taip pat daugiametės žolės, kaip pampasų žolė ar molinis augalas, dažnai lieka nepaliestos.

Kaip naudoti šiuos augalus kurklių kontrolėje?

Sodininkai gali strategiškai sodinti kvapiuosius prieskoninius augalus (čiobrelius, levandas) arba svogūnines gėles gėlynuose ir daržuose šalia labiau pažeidžiamų augalų. Tai veikia kaip natūrali barjera, atbaidanti kurklius nuo viso ploto.

Be to, šie augalai papuošia sodą ir suteikia malonų kvapą, tad derinant estetinius ir praktinius tikslus, galima efektyviai apsaugoti augalus nuo požemio kenkėjų.

Kiti veiksniai, mažinantys kurklių žalą

Be augalų savybių, kurklių veiklą lemia ir kitos aplinkos sąlygos:

• Dirvožemio drėgmė: Kurkliai nemėgsta sausos žemės, todėl augalai, auginami sausesnėse dirvose, yra mažiau pažeidžiami.
• Dirvožemio struktūra: Tankesnės ir sunkesnės žemės, kurias sunkiau kasa, taip pat mažina kurklių aktyvumą.
• Augalų įvairovė: Mišrios kultūros ir aromatingų prieskoninių augalų auginimas kartu su daržovėmis mažina kurklių populiaciją, nes jie vengia kvapnių augalų ir jų išskiriamų medžiagų.

Praktiniai patarimai sodininkams

Norint sumažinti kurklių žalą savo sode, verta planuoti sodinimą taip, kad būtų auginami augalai, kurių kurkliai vengia. Prieskoniniai augalai, česnakai, svogūnai – puikus natūralus barjeras. Be to, rekomenduojama palaikyti dirvožemio drėgmę, bet vengti pernelyg didelės drėgmės, kuri skatintų kurklių aktyvumą.

Taip pat naudinga reguliariai tikrinti dirvą ir laiku reaguoti, jei pastebima kurklių veikla. Naudojant biologines apsaugos priemones ir mechaninius būdus (pvz., tunelių naikintojus ar spąstus), galima sumažinti jų skaičių ir apsaugoti augalus.

Nors kurkliai gali padaryti daug žalos įvairiems augalams, kai kurie jų yra mažiau pažeidžiami dėl savo šaknų struktūros, kvapo ar kitų savybių. Česnakai, svogūnai, prieskoniniai augalai, žirniai, rabarbarai ir daugiametės žolės dažnai lieka nepaliesti kurklių. Supratimas, kurie augalai yra mažiau patrauklūs šiems požemio kenkėjams, padeda sodininkams efektyviau planuoti sodą ir sumažinti žalą natūraliais būdais.