Šiltnamio paruošimas pavasarį yra vienas svarbiausių darbų, nuo kurio priklauso viso sezono augalų sveikata ir derlius. Tinkamai paruoštas šiltnamis sumažina ligų ir kenkėjų riziką bei sudaro palankias sąlygas augalams augti nuo pat pirmųjų dienų.

Pirmiausia iš šiltnamio pašalinami visi praėjusio sezono augalų likučiai – šaknys, stiebai, lapai ir piktžolės. Jie neturėtų būti paliekami šiltnamyje ar naudojami kompostui, jei buvo ligoti, nes gali tapti ligų ir kenkėjų židiniu. Taip pat išnešamos senos virvės, kuoliukai ir kitos augalų atramos, kurios per žiemą galėjo sukaupti patogenų.

Kitas žingsnis – šiltnamio konstrukcijos ir dangos valymas. Stiklas ar polikarbonatas nuplaunami šiltu vandeniu su švelniu plovikliu, kad būtų pašalintos dulkės, nešvarumai ir dumbliai, trukdantys šviesai patekti į vidų. Švarios sienos ir stogas leidžia augalams gauti daugiau natūralios šviesos, kuri ypač svarbi pavasarį.

Po valymo rekomenduojama atlikti dezinfekciją. Ji padeda sunaikinti peržiemojusius ligų sukėlėjus ir kenkėjus. Dezinfekuojamos šiltnamio sienos, konstrukcijos, lentynos ir įrankiai. Tai ypač svarbu, jei praėjusį sezoną augalai sirgo ar buvo stipriai pažeisti kenkėjų.

Didelį dėmesį reikia skirti dirvai. Jei įmanoma, viršutinis dirvos sluoksnis atnaujinamas arba pakeičiamas, ypač jei kasmet auginamos tos pačios kultūros. Dirva supurenama, įterpiama komposto, perpuvusio mėšlo ar kitų organinių medžiagų. Tai pagerina dirvos struktūrą, padidina maisto medžiagų kiekį ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.

Prieš sodinimą verta patikrinti šiltnamio vėdinimo sistemą. Langai ir durys turi lengvai atsidaryti ir užsidaryti, kad būtų galima reguliuoti temperatūrą ir drėgmę. Geras vėdinimas sumažina grybelinių ligų riziką ir padeda palaikyti augalams palankų mikroklimatą.

Pavasarį taip pat svarbu patikrinti laistymo sistemą, jei tokia naudojama. Lašelinės žarnos ar vamzdeliai išplaunami, patikrinama, ar nėra užsikimšimų ar pažeidimų. Reguliarus ir tolygus laistymas padeda augalams tolygiai augti ir sumažina streso riziką.

Galiausiai, prieš sodinant augalus, šiltnamis kelias dienas vėdinamas ir leidžiama dirvai sušilti. Šilta dirva skatina šaknų augimą ir leidžia augalams greičiau prigyti. Kruopščiai paruoštas šiltnamis pavasarį sudaro tvirtą pagrindą sėkmingam ir derlingam daržininkystės sezonui.

Augalus šiltnamyje galima sodinti anksčiau nei atvirame grunte, tačiau tik tada, kai sudaromos tinkamos temperatūros ir dirvos sąlygos. Sodinimo laikas priklauso nuo šiltnamio tipo, oro sąlygų ir auginamų augalų.

Nešildomame šiltnamyje sodinimas paprastai pradedamas balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Svarbiausia, kad dirva būtų pakankamai sušilusi – ne žemesnė nei 10–12 °C. Jei dirva šalta, augalai lėtai prigyja, silpnėja ir tampa jautresni ligoms. Naktimis temperatūra šiltnamyje neturėtų nukristi žemiau 5–7 °C, o jautresniems augalams reikalinga dar aukštesnė temperatūra.

Šildomame šiltnamyje sodinti galima gerokai anksčiau – nuo kovo mėnesio ar net vasario pabaigos, priklausomai nuo palaikomos temperatūros. Tokiuose šiltnamiuose galima auginti ankstyvas daržoves ir užsiauginti stiprius daigus vėlesniam persodinimui.

Skirtingi augalai turi skirtingus reikalavimus. Salotos, ridikėliai, špinatai ir krapai gali būti sodinami anksčiausiai, kai tik dirva pradeda šilti. Pomidorai, paprikos ir baklažanai sodinami vėliau, kai dirva ir oras pakankamai šilti ir nėra staigių temperatūros svyravimų. Agurkai sodinami dar vėliau, nes jie ypač jautrūs šalčiui ir vėsiam dirvožemiui.

Prieš sodinant augalus šiltnamyje, svarbu stebėti orų prognozes ir esant pavojui pasirūpinti papildoma apsauga, pavyzdžiui, agroplėvele ar laikinu šildymu. Taip pat rekomenduojama daigus grūdinti, kad jie lengviau prisitaikytų prie šiltnamio sąlygų.

Apibendrinant, augalus šiltnamyje saugiausia sodinti tuomet, kai dirva yra sušilusi, naktinės temperatūros stabilios, o patys augalai jau pakankamai sustiprėję. Tinkamai pasirinktas laikas padeda išvengti streso augalams ir užtikrina sėkmingą jų augimą nuo pat sezono pradžios.